Muzika Jūsų versle: leidimai ir atlyginimas Lietuvoje

Prieinama internete – dar ne leidimas

Tai, kad muzikos galite klausytis per srautinio perdavimo paslaugą, vaizdo įrašų platformą, įsigytą kompaktinę plokštelę ar atsisiųstą failą, dar nereiškia, kad ją galite leisti savo verslo patalpose. Prenumerata ar pirkinys suteikia teisę klausytis patiems, bet ne atlikti muziką lankytojams, klientams ar svečiams.

Tai nurodo ir pačių paslaugų sąlygos. Pavyzdžiui, „Spotify“ naudojimo sąlygose leidimas naudotis paslauga ir jos turiniu suteikiamas tik asmeniniais nekomerciniais tikslais, o mokama prenumerata šios ribos nepakeičia. Kūrinių autorių teises administruojanti organizacija savo informacijoje verslui taip pat pabrėžia, kad licencija reikalinga net tada, kai grojaraščiai sudaromi iš teisėto šaltinio.

Lietuvos įstatymas viešu atlikimu laiko kūrinio atlikimą gyvai arba pasitelkus bet kokias priemones ar įrangą viešoje vietoje, kurioje dalyvauja arba gali dalyvauti neapibrėžta visuomenės narių grupė. Todėl nesvarbu, ar muzika sklinda iš telefono, kompiuterio, radijo imtuvo, televizoriaus ar garso sistemos: lemia tai, kad ją girdi Jūsų klientai.

Įstatymas: viešas atlikimas ir priežiūra

Pagrindinis teisės aktas – Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Jo 15 straipsnis suteikia autoriui išimtines teises leisti arba uždrausti, be kita ko, viešai atlikti kūrinį bet kokiais būdais ir priemonėmis, taip pat transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti kūrinį. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bet koks kūrinio panaudojimas be autoriaus ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo laikomas neteisėtu, išskyrus įstatyme numatytus atvejus. 3 dalyje įtvirtinta autoriaus teisė gauti autorinį atlyginimą už viešą atlikimą, kai kūrinys atliekamas gyvai arba panaudojant fonogramą, radijo ar televizijos transliaciją.

Įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtas ir gretutinių teisių objekto viešas paskelbimas – bet koks jo viešas perdavimas, įskaitant fonogramoje įrašytų garsų padarymą viešai girdimų. Būtent taip teisiškai vertinama foninė muzika verslo patalpose.

Praktikoje licencijas verslui teikia kolektyvinio administravimo organizacijos. Įstatymo V skyrius nustato jų veiklos taisykles: licencinė sutartis paprastai sudaroma prisijungimo būdu pagal standartines sąlygas, o prašymą suteikti licenciją naudotojas turi pateikti ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų iki naudojimo pradžios (72¹² straipsnis). Tarifai turi būti pagrįsti, atsižvelgiant į teisių naudojimo ekonominę vertę, kūrinių pobūdį ir naudojimo sritį (72¹³ straipsnis). Valstybinę šių organizacijų veiklos priežiūrą vykdo Vyriausybės įgaliota institucija (72²⁸ straipsnis) – šią funkciją atlieka Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Ginčams tarp organizacijų ir naudotojų spręsti ne teismo tvarka veikia Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių komisija.

Dvi atskiros teisės ir dvi licencijos

Viename muzikos įraše susipina dvi teisių grupės.

• Autorių teisės priklauso kompozitoriams, tekstų autoriams ir muzikos leidėjams. Lietuvoje jas administruoja kūrinių autoriams atstovaujanti organizacija, kuri pagal bendradarbiavimo sutartis su užsienio organizacijomis atstovauja ir didelei daliai užsienio repertuaro.
• Gretutinės teisės priklauso atlikėjams ir fonogramų gamintojams. Įstatymo 55 straipsnis numato jiems teisę gauti atlyginimą už komerciniais tikslais išleistų fonogramų transliavimą ir kitokį viešą paskelbimą. Šį atlyginimą renka ir paskirsto atlikėjų ir fonogramų gamintojų teises administruojanti organizacija, o atlikėjams ir gamintojams jis dalijamas po lygiai, jeigu jų tarpusavio sutartyje nenustatyta kitaip.

Abiejų organizacijų viešai skelbiamoje informacijoje bendra licencija, apimanti abi teisių grupes, nenurodoma. Autorių teises administruojanti organizacija verslui nurodo, kad muzikai naudoti reikia sutarčių ir su ja, ir su atlikėjų bei fonogramų gamintojų organizacija. Todėl įprastai sudaromos dvi atskiros sutartys ir mokamos dvi atskiros sąskaitos.

Lietuvoje veikia ir daugiau kolektyvinio administravimo organizacijų, pavyzdžiui, administruojančių audiovizualinių kūrinių teises. Jei patalpose rodote filmus, vaizdo klipus ar televizijos programas, gali reikėti ir kitų leidimų.

Nuo ko priklauso atlyginimo dydis

Vienos kainos visiems nėra. Kiekviena organizacija taiko savo tarifus, kurie skiriasi pagal veiklos rūšį. Viešai skelbiamuose tarifuose dažniausiai atsižvelgiama į šiuos kriterijus:

• veiklos sritį – restoranas ar kavinė, parduotuvė, viešbutis, grožio salonas, sporto klubas, renginys;
• patalpų, kuriose girdima muzika, plotą kvadratiniais metrais;
• muzikos paskirtį – ar ji skirta tik fonui, ar pramogai ir šokiams, ir kaip dažnai tai vyksta;
• darbo valandas, ypač darbą vėlai vakare ir naktį;
• garsiakalbių skaičių ar vietų, kuriose leidžiama muzika, skaičių;
• viešbučiuose – kambarių skaičių ir užimtumą, grožio salonuose – klientų darbo vietų skaičių, sporto klubuose – treniruočių skaičių ir salių plotą;
• sutarties trukmę (terminuota ar neterminuota) ir mokėjimo tvarką;
• vietovę ir verslo vietų skaičių – kai kurie tarifai numato nuolaidas mažesnėms vietovėms ar tinklams.

Tarifai reguliariai peržiūrimi: autorių teises administruojanti organizacija juos keitė kelis kartus per pastaruosius dvejus metus, o atlikėjų ir gamintojų organizacijos tarifai dalyje sričių indeksuojami pagal vartotojų kainų pokytį. Todėl vadovaukitės tuo metu galiojančia tarifų redakcija, kurią skelbia pačios organizacijos.

Atminkite, kad paprastai mokėti reikia abiem organizacijoms ir kiekviena atlyginimą skaičiuoja atskirai. Kai kurie tarifai numato didesnį atlyginimą, jei sutartis sudaroma jau pradėjus naudoti muziką, ir nuolaidą tiems, kurie kreipiasi iš anksto.

Kas nutinka grojant be licencijos

Muzikos naudojimas be licencijos Lietuvoje pirmiausia sprendžiamas civiline tvarka. Organizacijų atstovai lankosi verslo vietose ir, išgirdę muziką, pirmiausia informuoja apie pareigą sudaryti sutartį; nesutarus ginčas gali pasiekti teismą. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 86 straipsnis suteikia kolektyvinio administravimo organizacijoms savarankišką teisę kreiptis į teismą be atskiro kiekvieno teisių turėtojo įgaliojimo ir išieškoti atlyginimą iš naudotojų, kurie naudoja kūrinius be licencijos arba jos nemoka.

• Išieškoma suma nustatoma remiantis organizacijos taikomais tarifais.
• Kai nustatomas neteisėto viešo paskelbimo, įskaitant foninę muziką, faktas, laikoma, kad muzika buvo naudojama ne trumpiau kaip vieną mėnesį, jeigu neįrodyta kitaip.
• Teismas, nustatęs, kad kolektyviai administruojami kūriniai ar gretutinių teisių objektai buvo naudojami be licencijos, priteisia du kartus didesnį atlyginimą, negu būtų tekę mokėti pagal licenciją.

Be to, pagal įstatymo 77 ir 83 straipsnius teisių turėtojai gali reikalauti nutraukti neteisėtus veiksmus ir atlyginti nuostolius arba vietoj nuostolių reikalauti kompensacijos. Jos dydį teismas nustato atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Įstatymas administracinę ir baudžiamąją atsakomybę palieka kodeksams. Administracinių nusižengimų kodekso 122 straipsnis numato baudas už tam tikrus autorių ir gretutinių teisių pažeidimus, įskaitant neteisėtą viešą atlikimą, o Baudžiamasis kodeksas – atsakomybę už sunkesnius pažeidimus, visų pirma už neteisėtą kūrinių atgaminimą ir neteisėtų kopijų platinimą komerciniais tikslais.

Tiesiogiai licencijuotas katalogas

Be organizacijų licencijų, yra ir kitas kelias: muzikos katalogas, kurio teisės priklauso pačiam tiekėjui ir kurį jis licencijuoja tiesiogiai. Kai kūriniai nepriklauso nė vienos kolektyvinio administravimo organizacijos repertuarui, leidimą juos viešai atlikti suteikia pats tiekėjas pagal savo licencijos sąlygas.

Tokia licencija apima tik to tiekėjo katalogą. Ji neapima:

• radijo ir televizijos programų, kurias leidžiate patalpose;
• gyvai atliekamos muzikos, koncertų ir didžėjų pasirodymų;
• kitų srautinio perdavimo paslaugų, vaizdo platformų ir Jūsų pačių sudarytų grojaraščių;
• muzikos, kurią renginio metu atsineša atlikėjai ar kiti asmenys.

Jei patalpose skamba ir tokia muzika, jai reikia atskiro leidimo.

Atskirai verta atkreipti dėmesį į gretutines teises. Įstatymo 65 straipsnio 2 dalis atlyginimo už komerciniais tikslais išleistų fonogramų viešą paskelbimą, įskaitant foninę muziką, surinkimą priskiria privalomo kolektyvinio administravimo sričiai, o tarifai šioje srityje nustatomi organizacijų ir naudotojų derybomis. Kaip ši nuostata taikoma tiesiogiai licencijuotam katalogui, įstatymas atskirai neaptaria. Todėl patartina paklausti bet kurio tiekėjo, kaip jis sprendžia šį klausimą, o kilus abejonių – pasitarti su teisininku.

Kadangi organizacijos turi teisę kreiptis į teismą savo vardu, o neteisėto naudojimo trukmė gali būti vertinama pagal įstatyme nustatytą prielaidą, saugokite licencijos dokumentą verslo vietoje ir būkite pasirengę parodyti, iš kokio šaltinio leidžiama muzika. Aiškus dokumentas padeda greitai išsiaiškinti situaciją.

Mublic: licencija įtraukta į prenumeratą

Mublic – foninės muzikos paslauga kavinėms, restoranams, parduotuvėms, viešbučiams ir sporto klubams. Visą katalogą sukūrė Mublic, ir jis nepriklauso jokios kolektyvinio administravimo organizacijos repertuarui. Licencija įtraukta į prenumeratą.

• Atmosfera pagal sektorių ir paros laiką. Muzika parenkama pagal Jūsų veiklos sritį ir keičiasi per dieną – nuo ramesnio ryto iki gyvesnio vakaro.
• Atskiros zonos. Salė, terasa ar kitos erdvės gali skambėti skirtingai, kiekviena su savo grotuvu.
• Veikia ir nutrūkus internetui. Grotuvas tęsia iš anksto atsisiųstais kūriniais.
• Licencijos dokumentas kiekvienai vietai. Su mokama prenumerata kiekvienai verslo vietai išduodamas licencijos dokumentas su QR kodu, kurį galima patikrinti.
• Pranešimai parduotuvėje. Tarp kūrinių galite leisti savo skelbimus klientams.

Licencija apima tik Mublic katalogą. Jei patalpose skamba radijas, televizija, gyva muzika ar kita paslauga, tam reikia atskiro leidimo.

Paslaugą galite išbandyti 7 dienas be mokėjimo kortelės. Bandomuoju laikotarpiu licencijos dokumentas neišduodamas – jis išduodamas tik su mokama prenumerata. Pradėti bandymą, peržiūrėti kainas arba užsisakyti.